Naujienos

Kraujo tyrimai: svarbiausi rodikliai ir normos

kraujo tyrimų mėgintuvėliai

Kraujo tyrimai: kokius rodiklius ir normas turėtume žinoti, prieš atliekant tyrimus?

Skirtingų kraujo tyrimų, naudojamų klinikinėse laboratorijose, yra priskaičiuojama keli šimtai – visi jie yra reikšmingi ir gydytojams padeda objektyviai įvertinti ligonių būklę, skirti pagrįstą gydymą. Visų atliekamų kraujo tyrimų žinoti pacientui tikrai nėra būtina, tačiau suprasti pačius dažniausius rodiklius – būtų didelis privalumas.

Bendras kraujo tyrimas, arba automatizuotas hematologinis kraujo tyrimas

Bendras kraujo tyrimas atliekamas esant bet kokiam negalavimui. Kraujo tyrimas yra sudėtinis, kadangi jo metu yra matuojami apie 22 skirtingi kraujo formulės rodikliai, kuriais remiantis gydytojas spręs apie esamą organizmo būklę, galimą anemiją (mažakraujystę), vidinį kraujavimą, mitybą, vertins galimas kraujo ligas bei infekcinius susirgimus. Keletas rodiklių, kurie yra analizuojami šio tyrimo metu:

  • Eritrocitų skaičius (RBC). Eritrocitai – tai raudonieji kraujo kūneliai, kurių svarbiausia funkcija – aprūpinti ląsteles deguonimi, gyvybiškai būtinu audiniams. Jų kiekis kraujyje priklauso nuo fiziologinės būklės, pavyzdžiui, sportininkams arba viršukalnėse gyvenantiems asmenims randamas kur kas didesnis eritrocitų skaičius. Sumažėjus eritrocitų kiekiui, išsivysto mažakraujystė.
  • Vidutinis eritrocitų tūris (MCV). Šis indeksas parodo vidutinį eritrocito dydį. Jeigu MCV yra padidėjęs, tai eritrocitai yra didesni nei įprastai. Tokie eritrocitai dar vadinami makrocitais. Taip gali atsitikti esant vitamino B12 ir folinės rūgšties trūkumui.  Esant sumažėjusiam MCV kiekiui, vyksta atvirkštinis procesas – eritrocitai, stebint pro mikroskopą, būna kur kas mažesni nei įprastai. Dažniausia to priežastis yra geležies trūkumas organizme.
  • Hemoglobino koncentracija (HGB). Hemoglobinas pririša deguonį ir išnešioja jį į audinius. Hemoglobino trūkumas kraujyje signalizuoja apie besivystančią mažakraujystę, dar kitaip vadinamą anemiją. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą. Iš hemoglobino galime spręsti ir apie mitybos subalansavimą, galimą vitaminų trūkumą.

Kraujo sudėtis. Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai)

Vyrams hemoglobino koncentracijos kraujyje normos ribos yra apie 130  – 160 g/L, o moterims apie 120 – 150 g/L. Nereikėtų išsigąsti, jei išmatuotas hemoglobino skaičius keliais vienetais neatitinka pateiktos normos ribos, nes tai yra visiškai normalu! Mes visi esame skirtingi, o kraujo sudėtis nuolatos kinta, todėl nežymus nuokrypis nieko nereiškia. Taip pat reikia atsižvelgti ir į pateiktas tam tikros laboratorijos, kurioje buvo atliekami tyrimai, normas – jos gali kiek skirtis tarpusavyje. Tačiau, jei gavus tyrimų rezultatus matote, kad hemoglobinas yra mažesnis nei 120 g/L ir jaučiate tokius simptomus kaip nuovargį, apatiją, apetito stoką ir kt., reikėtų įtarti besivystančią mažakraujystę ir atlikti papildomą feritino koncentracijos tyrimą.

Hematokritas (HCT) – tai kraujo tyrimas, kuris atspindi raudonųjų kraujo kūnelių santykį su kraujo plazma. Hematokrito padidėjimas gali signalizuoti apie per mažą suvartojamų skysčių kiekį arba deguonies trūkumą audiniuose. Hematokrito padidėjimas nebūtinai gali būti ligos rodiklis – galbūt tiesiog negeriate pakankamo skysčių kieko, todėl labai svarbu nepamiršti to daryti, ypač vasarą. Sumažėjimas gali būti, pavyzdžiui, tuomet, kai skysčių naudojama per daug arba esant anemijai.

Trombocitų skaičius (PLT). Trombocitai – tai mažiausios bebranduolės kraujo ląstelės, kurios apsaugo organizmą nuo nukraujavimo. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) – gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio padidėjimas dažniausiai nėra pirminė liga, jį neretai sukelia įvairios infekcijos, lėtinės uždegiminės ligos (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, uždegiminė žarnų liga ir kitos), ūminis nukraujavimas, geležies stygius, stresas, didelis fizinis krūvis, operacija ar piktybiniai navikai. Daug dažniau pasitaiko trombocitų kiekio sumažėjimas. Jis gali būti stebimas sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis, esant lėtiniam kraujavimui, vartojant tam tikrus medikamentus (pavyzdžiui, hepariną). Svarbu įvertinti, ar trombocitų kiekio sumažėjimas nėra sukeltas trombocitų morfologijos pokyčių, pavyzdžiui, kai trombocitai sulimpa, tiriant analizatoriumi suskaičiuojamas mažesnis jų kiekis. Tai yra vadinama pseudotrombocitopenija.

Bendras leukocitų skaičius (WBC). Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, kurie organizme atlieka daug funkcijų: jie atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų, taip pat kovoja su parazitiniais kirminais, dalyvauja uždegiminiame atsake, kurį gali sukelti alerginės reakcijos, infekcijos ir kita. Leukocitai yra skirstomi į penkias grupes: neutrofilus, eozinofilus, bazofilus limfocitus ir monocitus.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai)

Leukocitų kiekio padidėjimas vadinamas leukocitoze. Leukocitų kiekis didėja esant įvairios kilmės uždegimui, infekcinėms ligoms, tačiau leukocitozę gali nulemti ir audinių pakenkimas (trauma) ar alerginė reakcija organizme. Jei jūsų bendras leukocitų skaičius padidėjęs sveikosiomis skaičiaus dalimis, o taip pat padidėjęs ir neutrofilų skaičius – galima įtarti bakterinę infekciją, o tam patvirtinti gydytojas paskirs daugiau kraujo tyrimų, tokių kaip C reaktyvinis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis.

Jei esant padidėjusiam bendram leukocitų skaičiui stebimas limfocitų skaičiaus padidėjimas – galima įtarti virusinę infekciją. Bet žinoma, po atliktų papildomų kraujo tyrimų tai galės patvirtinti tik Jūsų gydytojas.

Eozinofilų padidėjimas leidžia numanyti organizme vykstančią alerginę reakciją arba indikuoti, kad esti parazitų. Monocitų padidėja sveikstant arba esant virusiniam susirgimui. Bazofilų skaičius pakyla prie retesnių ligų, kai kurių infekcijų kaip, pavyzdžiui, vėjaraupių.

Leukocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas leukopenija ir ją daugiausiai sąlygoja neutrofilai.

Leukopenija gali pasireikšti esant sunkioms infekcinėms ligoms (pvz., sepsiui), virusinei infekcijai, anemijoms (pvz., stingant vitamino B12), imuninės sistemos ligoms, kaulų čiulpų pažeidimams arba vartojant tam tikrus vaistus (neuroleptikus, citostatikus ir kt.).