Naujienos

Svarbiausios tyrimų normos: CRB, šlapimo ir gliukozės tyrimai

kraujo tyrimų laboratorija
Kada ir kodėl gydytojai skiria C reaktyvinio baltymo tyrimą?

Skauda galvą, pakilusi kūno temperatūra 38⁰C ir daugiau, –  „susirgau” aplanko jus mintis ir skubate į sveikatos priežiūros įstaigą pasirodyti gydytojui, kuris, visų pirma, esant tokiems simptomams paskirs atlikti C reaktyvinio baltymo tyrimą (CRB). Kadangi įtaria ūmią infekciją, tai  rezultatas bus reikalingas čia ir dabar – tikėtina, jog šiam tyrimui jums paims kapiliarinio kraujo mėginį iš piršto. Laboratorijose naudojama moderni įranga geba tiksliai nustatyti šio baltymo kiekį ir iš labai nedidelio kraujo lašo per kelias sekundes. Atliekant šį tyrimą pravartu žinoti vieną taisyklę – rodikliui padidėjus iki 50 mg/l, bus įtariama virusinė infekcija, tačiau jei CRB padidėja daugiau nei 50 mg/l – didelė tikimybė, jog uždegimas bus bakterinės prigimties ir gydytojas atliks daugiau tyrimų, kad galėtų skirti antibiotikų preparatus.

Bendras šlapimo tyrimas

Šlapimo organų infekcija – viena dažniausių ligų, galinti užklupti bet kurio amžiaus asmenį. Ši infekcija turi tendenciją kartotis, o simptomai toli gražu nėra malonūs – skausmingas bei kraujingas šlapinimasis, karščiavimas, pilvo apačios maudimas ir kt. Nustatyta, kad šio uždegimo pavyksta išvengti tik kas penktai moteriai! Ir nors liga dažnai praeina savaime, tam kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų (pvz. inkstų pakenkimas) būtina atlikti bendrą šlapimo tyrimą. Dažniausiai jums bus atliktas juostelinis pusiau kiekybinis šlapimo tyrimas, kurio metu esant šlapimo organų infekcijai bus nustatyti padidėję leukocitų, eritrocitų ir nitritų rodikliai – rezultatas bus išduotas „teigiamas/neigiamas“ principu. Normaliai šlapimas yra sterilus ir leukocitų, eritrocitų bei nitritų šlapime neturėtų būti. Bendras šlapimo tyrimas jums galėtų suteikti informacijos ir apie gliukozės homeostazę organizme – kadangi bendro šlapimo tyrimo metu yra nustatomas ir gliukozės kiekis šlapime. Normaliai šlapime neturėtų būti randama gliukozės. Tačiau, jei vis dėlto šlapime yra nustatoma – būtina atlikti gliukozės kiekio kraujo plazmoje tyrimą ir įvertinti, ar nėra nediagnozuoto cukrinio diabeto.

Gliukozės tyrimas kraujo plazmoje

Apie 60 mln. žmonių Europos regione serga cukriniu diabetu, –  tai liga, nuo kurios pasekmių kas 6 sekundes miršta žmogus. Netgi 12 % pasaulio sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų atitenka būtent diabeto gydymui. Ir vis dėl to net apie 46,5 % žmonių nežino, kad jie serga šia liga. Todėl rekomenduojama bent kartą per metus ir nėštumo metu atlikti paprastą kraujo tyrimą gliukozės kiekiui nustatyti – šis tyrimas būtinai turi būti atliktas nevalgius bent 8 val. – todėl geriausia jį atlikti yra apsilankius pas gydytoją iš ryto. Suaugusių gliukozės kiekis kraujo plazmoje normalus, jei yra tarp 4.0 ir 6.0 mmol/L, tačiau rekomenduojame vadovautis konkrečios laboratorijos pateiktomis normos ribomis, kadangi skiriasi tyrimo metodai ir mėginių paruošimas.